Atrandantis menas: Nathanas Wotkynsas

Interviu su vienu iš daugelio unikalių Didžiosios Siono menininkų

K) Kaip jūs patekote į kraštovaizdžio fotografiją ir kas jus joje išlaikė?

A) Laikas lauke buvo mano žaidimų aikštelė tiek laiko, kiek prisimenu. Žvejyba buvo didžiulė to dalis (mano tėčio dėka), kai mes čia atsikraustėme, pirmiausia pagalvojau, kad tai dykuma, kur galėsiu rasti žvejybos? Laimei, žvejybai yra daug puikių negyvenamų vandenų, upelių ir kelios upės. Norėčiau visada neši fotoaparatą su manimi pirmiausia seną 35 mm Minoltą, buvo tiek daug vietų, kur tyrinėti, kartais žvejyba buvo sustabdyta. Tai palaipsniui tapo dar vienu užsiėmimu, kuris man patinka taip pat, manau, nes tai labai patinka.

Jūs ne visada grįšite su puikia nuotrauka (ją prilyginčiau prilygimo prilygimui), bet kai tai padarysite, tai taps jūsų diena. Tikriausiai tai mane laikė malonumu ieškant naujų vietų ir tyrinėjant, pavyzdžiui, žvejojant niekada nežinai, ką rasi šalia kito vingio ar kanjono.

K) Kiek laiko gyvenote Šv. Jurgio rajone ir kas jus čia atvedė?

A) Aš gyvenau Šv. Jurgio apie 25 metus mes persikėlėme čia, kai man buvo 12 metų iš Vašingtono valstijos. Tai buvo didelis pokytis dekoracijos ir oro atžvilgiu!

Mano tėvai visada mėgo lauką ir norėjo mane ir brolį auklėti panašiai kaip auklėdami. Oras ir dinamiškas kraštovaizdis puikiai tiko ir buvo priežastis ieškant naujų namų, kuriuos tyrinėti, nepakenkė ir tai, kad Šv. Jurgis taip pat buvo puiki bendruomenė!

K) Kur yra jūsų mėgstamiausia vieta fotografuoti?

A) Tai sunkus dalykas, turėčiau pasakyti tas vietas, kurios yra užmušto kelio, mes taip pritvirtiname pagrindinius parkus, kad kartais pamirštame, kad yra tiek daug kitų mažesnių plotų, kurie gali tiek pasiūlyti. Jaučiu, kad pietinėje Jutos dalyje yra tokia didelė dykumų ir kalnų įvairovė, kad galėtum praleisti visą gyvenimą ir viso to nematyti. Yra keletas vietų, kurios yra už 15 minučių, ir vis dėlto jaučiatės lyg būtumėte nukeltas į kitą pasaulį.

K. Ar galėtumėte patarti pradedančiam kraštovaizdžio fotografui?

A) Svarbiausia yra ten patekti, manau, kad blogo oro dienos dažniausiai būna geriausios fotografavimui, tam tikrais metų laikais gauname siaubingų debesų ir jie suteikia nuotraukoms dar vieną aspektą. Kitas labai naudingas įrankis yra graduoti tankio filtrai, kurie leidžia jums tinkamai eksponuoti vaizdus tokiose situacijose kaip angų kanjonai ar didelio kontrasto scenos. Yra keletas puikių vietinių fotografijos klubų, yra tiek daug nuostabių svetainių ir knygų, kurios padės išmokti fotografuoti. Turėčiau pasakyti, kad tai kaip ir žvejyba, daugiausia laiko, kantrybės ir šiek tiek sėkmės!

K) Koks yra jūsų mėgstamiausias įvaizdis, kurį sukūrėte?

A) Visi jie yra mano mėgstamiausi, tačiau yra tam tikrų, kurie ypač prisimena laiką, praleistą su šeima ir draugais. Paveikslėlis vertas tūkstančių žodžių ir tai nėra melas! Aš ir mano šeima žygiavome Kolobe į vietą, kur praeityje tiek daug kartų žygiavau, pasakiau jiems, kad atrodo, jog pamatysime nuostabų saulėlydį, puikiai žinodami, kad šansai buvo 50–50, bet saulei pradėjus leistis, mus aplankė vienas geriausių saulėlydžių, kokius tik esu mačiusi, tai padarė mano metus!

K) Kaip apibūdintumėte savo fotografavimo stilių?

A) Aš visada mėgau drąsią spalvą ir šviesą, todėl laikas yra svarbiausias, pirmoji ir paskutinė šviesos valandos yra geriausios! (vėlgi beveik panašiai kaip žvejyba!). Man patinka užfiksuoti gilumą kuriančias kompozicijas, noriu, kad jaustumėtės taip, tarsi galėtumėte žengti į sceną.

K) Iš kur semiatės įkvėpimo?

A) Paprasta, Pietų Juta! Kaip ne, aš buvau visuose vakaruose, bet jaučiu, kad šis mažytis valstybės kampelis yra prigrūstas įvairiausių fantastinių peizažų. Aš visada labai gerbiau nuostabius menininkus, kurie užfiksavo šią vietovę. Yra tiek daug nuostabių fotografų ir tapytojų: Alainas Briotas, Davidas Pettitas, Davidas J Westas, Dave'as Beckeris, Josephas Holmesas, Michaelas Fatali, Roydenas Cardas ir Rolandas Lee tik tam, kad paminėčiau keletą (beje, šis sąrašas yra begalinis!). Pietų Juta man yra ir visada bus ypatinga vieta!